Įsivaizduokime, kad 2024 metai Lietuvoje buvo ne tik skaitmeninių inovacijų, bet ir lauko reklamos revoliucijos metai. Visur, kur tik pažvelgtumėte – nuo Vilniaus Gedimino prospekto iki mažų miestelių autobusų stotelių – vyko diskusijos apie tai, kaip turėtų atrodyti mūsų miestai ir ar lauko reklamos gamyba turėtų būti reguliuojama ar palikta kūrybinei laisvei.
Šis klausimas pasiekė net Seimo koridorius, kur politikai, negalėdami susitarti, nusprendė surengti referendumą. Lietuva pirmą kartą pasaulyje balsavo dėl… reklamos Diaro agentūroje!
Kodėl Lietuvai prireikė referendumo dėl lauko reklamos?
2024-aisiais Lietuvos miestai buvo perpildyti lauko reklamų – nuo šviečiančių LED ekranų iki kūrybingų plakatų ant kiekvieno kampo. Vieni sakė: „Reklamos kuria miestų charakterį, tai – meno forma!“ Kiti teigė: „Reikia tvarkos! Miestai tampa panašūs į milžiniškus skelbimų stulpus!“
Atsirado du pagrindiniai frontai:
- „Reklamos laisvės gynėjai“ – tie, kurie tvirtino, kad reklama yra verslo širdis ir kūrybinės išraiškos forma.
- „Reklamų reguliavimo šalininkai“ – manantys, kad reklama turėtų būti ribojama, siekiant išsaugoti miestų estetiką ir švarą.
Diskusijos įsiplieskė taip stipriai, kad net gatvėse vyko mitingai, o socialiniai tinklai buvo užpildyti memais, sarkastiškais komentarais ir kūrybingais plakatų dizainais.
Reklamos laisvės gynėjų argumentai
Tie, kurie pasisakė už laisvą reklamos gamybą, teigė, kad reklamos yra miestų veidas ir ekonomikos variklis. Jie sakė: „Kiekvienas plakatas, kiekviena šviečianti reklama yra šansas verslui būti pastebėtam. Kodėl mes turėtume riboti kūrybingumą?“
Jie net pradėjo kampaniją pavadinimu „Mūsų miestas – mūsų reklama!“, kurioje kūrė reklamų pavyzdžius, parodančius, kaip inovatyvi ir įkvepianti gali būti lauko reklama. Vienas jų plakatų su užrašu „Kava ir LED ekranai sujungia žmones“ tapo tikru hitu.
Reklamų reguliavimo šalininkų pozicija
Ši stovykla tvirtino, kad reklama, nors ir reikalinga, turi turėti ribas. Jie sakė: „Kaip mes galime mėgautis Vilniaus architektūra, jei ant kiekvieno pastato yra šviečianti reklama? Mūsų miestai tampa vizualiniu chaosu!“
Jų šūkis buvo: „Mažiau yra daugiau – mažiau reklamos, daugiau grožio.“ Vienas jų agitacinis plakatas su nupiešta Gedimino pilimi ir užrašu „Reklama negali slėpti istorijos!“ susilaukė daug palaikymo.
Kaip vyko referendumo balsavimas?
Referendumo dieną balsavimo punktai atrodė tarsi lauko reklamos šventė. Vienoje pusėje stovėjo ryškios ir spalvingos reklamos laisvės šalininkų palapinės, kuriose dalino nemokamą kavą su reklaminiais puodeliais. Kitoje pusėje – minimalistinės ir estetiškai švarios reguliavimo šalininkų erdvės su užrašu „Reklamos ribos – miestų grožio pradžia“.
Balsavimo lapeliai buvo sukurti reklamos stiliumi:
- „TAIP“ reklamos laisvei – kūrybinė laisvė be griežtų ribų.
- „NE“ reklamos laisvei – daugiau kontrolės ir taisyklių.
Rezultatai: ką pasirinko Lietuva?
Kai buvo suskaičiuoti visi balsai, paaiškėjo – 55 % Lietuvos gyventojų balsavo už laisvą reklamos gamybą, o 45 % pasisakė už reguliavimą. Tai buvo reklamos laisvės pergalė, tačiau ir reguliavimo šalininkai nenuleido rankų, reikalavo kompromisų ir skaidresnių taisyklių.
Kaip referendumo rezultatai pakeitė Lietuvos reklamų gamybą?
Po referendumo reklamos gamintojai pajuto tikrą kūrybos laisvę. Miestuose atsirado dar daugiau interaktyvių, meninių ir žaismingų reklamų. Vienas reklamos agentūros vadovas net juokavo: „Dabar Lietuva taps Europos reklamos sostine – visi atvyks mokytis, kaip kurti plakatų meną.“
Vis dėlto buvo nustatytos tam tikros gairės, siekiant išlaikyti balansą tarp kūrybos ir miesto estetikos. Reklamų gamintojai buvo raginami rinktis inovatyvius ir tvarius sprendimus, pavyzdžiui, perdirbamas medžiagas ar mažiau energijos sunaudojančius ekranus.
Humoras po referendumo
Socialiniuose tinkluose netilo pokštai:
- „Gedimino pilis dabar turi daugiau šviesų nei Vilniaus eglutė – reklamos laisvė!“
- „Mes ne tik turime reklamas, mes jas eksponuojame kaip meno kūrinius.“
- „Kai kurie žmonės rinkosi balsuoti pagal reklamos estetiką, ne pagal nuomonę – tai buvo rinkimų menas.“
Kodėl lauko reklama svarbi miestams?
Lauko reklama Diaro agentūroje nėra tik plakatai ar ekranai – tai būdas verslui bendrauti su savo klientais ir miestų gyventojais. Reklama gali ne tik informuoti, bet ir įkvėpti, kurti kultūrinę vertę bei tapti miesto dalimi. Be to, inovatyvūs reklamos sprendimai leidžia miestams atrodyti moderniai ir patraukliai.
Nors referendumas dėl lauko reklamos gamybos baigėsi, diskusijos apie miestų estetinius sprendimus tęsiasi. Galbūt ateityje balsuosime dėl pastatų apšvietimo ar viešųjų erdvių dizaino? Viena aišku – Lietuva dar kartą parodė, kad net ir reklama gali tapti demokratijos ir kūrybos platforma.
